Panikos priepuoliai

Toks psichinis reiškinys, kaip staigūs panikos ir baimės išpuoliai, yra nepaaiškinamas, skausmingas asmeniui sunkios ir gilios nerimo būklės, kartu su įvairiomis somatinėmis vegetacinėmis pasireiškimais. Nakties atakos nuo panikos gali būti itin aktualios. Tais atvejais, kai panikos priepuoliai žmonėse nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su realių stimulų poveikiu, tikslinga kalbėti apie tokį psichofiziologinį reiškinį kaip panikos priepuolį ar vegetacinę krizę. Šis simptomas yra ir kitų pavadinimų, kurie visais atvejais negali būti laikomi atskira nepriklausoma liga. Panikos priepuoliai gali būti kvalifikuojami kaip signalai ir pasireiškimai sunkių psichinių sutrikimų, dėl kurių būtinai reikia dalyvauti psichologų, galbūt psichoterapeutų ar net psichiatrų, problemos sprendimo.

Kas yra pavojingas šiam reiškiniui?

Vienintelis pasireiškimas panikos priepuoliui ir netgi šio reiškinio pasikartojimas nebūtinai reiškia, kad žmogus yra sergantis ir gali diagnozuoti panikos sutrikimą, tačiau tai aiškiai rodo labai rimtas problemas (ypač jei nėra realios panikos priežastys).

Panikos ir baimės pasekmės gali būti laikomos įvairių sutrikimų simptomais, ligomis ir ligomis, turinčiomis skirtingą etiologiją. Taip pat panikos priepuoliai gali atsirasti dėl organizmo reakcijos į bet kokius vaistus arba medžiagas, kurios pakeičia psichinę būseną.

Įvairios Vakarų psichologijos psichologinės kryptys ir mokyklos, taip pat rytietiškos meditacinės praktikos, siūlo į pozicijas orientuotus, kartais visiškai paradoksalius būdus, kaip ištaisyti ir sustabdyti tokias sąlygas.

Galima kovoti su panikos priepuoliais

Kova su panikos priepuoliais siūloma savarankiškai kaip tam tikrų veiksmų (fizinių ir psichinių), psichologinių jungiklių, slegiančių ir persvarstymo pagalba. Tai nėra faktas, kad siūlomi metodai yra 100% veiksmingi, bet jų taikymas bent jau tam tikru būdu palengvina situaciją. Žinoma, galima teigti, kad situacijos, kai prasideda nereikalinga panika, yra naudinga keisti situaciją ar savo padėtį ir sutelkti dėmesį į kvėpavimo kontrolę.

Apskritai, žinoma, reikėtų kreiptis į specialistus, turinčius panašių problemų. Yra atvejų, kai nepakanka savarankiškų veiksmų ir net psichoterapijos, ir reikėtų naudoti vieną ar kitą vaistą.