Pagal socialinį išsilavinimą manoma, kad individui yra daug žinių ir įgūdžių (moralinių, socialinių, dvasinių, psichinių), padedančių jam prisitaikyti visuomenėje. Bendras visų socialinio ugdymo principų naudojimas prisideda prie harmoningo individo formavimosi. Toliau svarstysime žmogaus socialinio išsilavinimo esmę, pagrindinius principus ir metodus.
Socialinio ugdymo principų charakteristikos
Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodomi skirtingi socialinio ugdymo principai. Štai dažniausiai pasitaikantys atvejai:
- centralumo principas - ugdomojo darbo orientacija į sugebėjimą tinkamai elgtis komandoje;
- socialinio ugdymo kolektyvinio pobūdžio principas yra tai, kad kolektyvas vykdo edukacinę funkciją, suteikia žmogui didelę gyvenimo patirtį ir moko jam teisingai elgtis įvairiose gyvenimo situacijose;
- natūralaus tinkamumo principas leidžia įvertinti asmens ryšį su gamta, elgsenos modelio priklausomybę nuo konkretaus asmens amžiaus ir lyties;
- kultūros tinkamumo principas reiškia individo orientaciją į tautines ir etnines vertybes;
- pagal papildomumo principą suprantamas kaip integruotas visų šių principų naudojimas.
Socialinio ugdymo metodai
Yra daugybė metodų, kurie klasifikuojami pagal jų orientaciją (įtaka jausmams, emocijoms, siekiams). Apibūdinant socialinio ugdymo metodus, atsižvelgiama į pedagogų ir išsilavinusių asmenų santykius, aplinkos įtaką asmeniui.
Taikant socialinio ugdymo metodus siekiama dviejų pagrindinių tikslų:
- Tam tikrų moralinių nuostatų, idėjų, idėjų ir sąvokų apie socialinius santykius kūrimas vaikui.
- Vaikų įpročių formavimasis, kuris lemia jo elgesį visuomenėje ateityje.