Žemesniųjų klasių moksleivių ekologinis ugdymas yra neatskiriama asmenybės formavimo dalis. Švietimo procese aktyviai dirba ne tik tėvai, bet ir mokyklų mokytojai. Galų gale jau pradinėse klasėse pradedama mokytis gamtos istorija, pamokose daug dėmesio skiriama aplinkosaugos problemoms. Svarbų vaidmenį atlieka bendravimas su bendraamžiais, vaikų literatūros skaitymas ir animacinių filmų žiūrėjimas. Iš visų pirmiau nurodytų dalykų vaikas atkreipia informaciją apie aplinką ir žmogaus bei gamtos santykius, pasirenka jo idealą, kurį jis bando imituoti.
Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai
Mokinių, žemesniųjų klasių moksleivių ekologinio ugdymo uždaviniai yra suvokti šiuos aspektus:
- optimalaus žmogaus ir gamtos sąveikos nustatymas;
- žmogaus sąvoka kaip biocenozės sudedamoji dalis;
- suprasti gamtos vertę ir jos sudedamųjų dalių sujungimą;
- pradinių gamtos išteklių naudojimo įgūdžių įgijimas, aplinkos būklės gerinimas;
- jų veiksmų padarinių, susijusių su aplinkos elementais, prognozavimas;
- ugdant visuomeninę ir pažintinę veiklą aplinkosaugos veiklos metu;
- skatinti gamtos žinių noro atsiradimą ir aktyvią veiklą, kurios tikslas - gerinti aplinką;
- susidūrimo su gamta poreikis.
Tyrime yra tam tikra seka. Pirma, visi gamtos objektai yra laikomi atskirai, tuomet jų tarpusavio ryšiai, ypač tarp gyvo ir negyvojo pobūdžio objektų, yra išmokti. Ir, galiausiai, paskutiniame etape atsiranda įvairių gamtos reiškinių kilmės samprata. Tačiau pagrindinė jaunesniųjų moksleivių ekologinio ugdymo esmė yra įtraukti vaikus į gamtą. Rezultatas turėtų būti supratimas apie gyvūnų, vabzdžių, paukščių ir augalų pagarbą. Juk gamta yra būtina sąlyga visų žmonių gyvenimui. Gautos žinios formuoja atsakingą požiūrį į visus aplinkos objektus. Vaikai supranta, kad norint išlaikyti sveikatą ir visapusišką gyvybinę veiklą reikia palankių sąlygų, todėl svarbu išsaugoti gamtinius išteklius.
Metodai ir formos
Domėjimasis gamtos reiškiniais ir gyvojo gamtos objektais pradeda pasireikšti ankstyvame amžiuje. Jaunesniųjų moksleivių ekologinės kultūros ugdymas grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Tai sisteminga, tęstinė ir tarpdisciplininė. Sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tinkamos klasių organizavimo. Norint nustebinti ir dar labiau paskatinti vaiką kiekvieną kartą, reikia taikyti naujas mokymo formas ir metodus.
Žemesniųjų klasių moksleivių ekologinio švietimo metodus galima suskirstyti į dvi grupes:
- tradicinis;
- novatoriškas.
Iki šiol vis daugiau ir daugiau populiarių pamokų žaidimo forma, kaip teatro spektakliai ir scenos. Be to, jaunesniųjų moksleivių ekologinio ugdymo formos yra suskirstytos į:
- Mišios - šventės, festivaliai ir konferencijos, pastatų, aikštelių ir kt. Tobulinimas.
- Grupė - pasirinktiniai kursai specializuotuose ratuose ir skyriuose, ekskursijos, žygiai pėsčiomis.
- Individualus - veikla, kuria siekiama parengti santraukas, ataskaitas, augalų ir gyvulių gyvenimo stebėjimo įrašus, piešinį ir kt.
Atlikto edukacinio darbo efektyvumą galima vertinti esant vaiko gyvybei svarbu suvokti aplink jį esantį pasaulį.