Akvariumo dirvožemis

Akvariumo dirvožemis yra viena iš svarbiausių dirbtinės vandens ekosistemos sudedamųjų dalių. Jis dauginasi bakterijų, reikalingų palaikyti pusiausvyrą, stiprina augalų šaknų sistemą, kai kurioms žuvų rūšims dirvoje reikia išmesti ikrus.

Akvariumo dirvožemio tipai

Yra keletas populiariausių akvariumo dirvožemio tipų, jie skiriasi dalelių dydžiu, medžiagos kilme, taip pat išvaizda. Be to, reikia pažymėti, kad neseniai tapo populiarus organizuoti vadinamus higieninius akvariumus, kuriuose dirvožemis visiškai nėra. Tačiau ši galimybė netinka visoms žuvų rūšims ir ypač blogai atitinka augančių augalų sąlygas.

Pirmasis akvariumo tipo dirvožemis - akmenys, natūralus žvyras, žvyras ir smėlis, tai yra natūralios medžiagos, kurias galima surinkti net savarankiškai. Tokiu atveju, jei granulių dydis yra mažesnis nei 1 mm, mes turime smėlį, daugiau kaip 5 mm - akmenukus.

Antrasis dirvožemio variantas yra chemiškai arba fiziškai perdirbtos natūralios medžiagos, įsigytos naminių gyvūnų parduotuvėje. Jie yra saugesni, nes jie jau yra paruošti naudoti akvariume, tačiau jie atrodo kaip natūralus dirvožemis.

Galiausiai dirbtiniai dirvai. Gali būti kitokio dydžio ir spalvų dizaino, kuris leidžia jums sukurti akvariumus su labiausiai neįprastais ir įdomiais peizažais.

Kokio tipo dirvožemio reikia akvariumo augalams?

Akvariumo augalai dirvožemį naudoja ne tik kaip stiprią elementą šaknų sistemos plėtrai. Iš žemės jie taip pat imasi įvairių maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam pragyvenimui. Jas gamina specialios bakterijos, kurios ilgainiui atsiranda dirvožemyje.

Tačiau pirmąsias 2-3 savaites po naujo akvariumo paleidimo dirvožemis nėra prisotintas maistinėmis medžiagomis. Todėl būtina naudoti vadinamąjį maistingųjų akvariumo dirvožemį. Tai yra specialūs mineraliniai priedai, kurie sumaišomi su pasirinktu dekoratyviniu dirvožemio tipu ir pirmą kartą augalams suteikiami būtini mikroelementai, kol ekosistemoje pasirodys reikiamos bakterijos.